Konfidencialumas

Konfidencialumas

Vienas iš esminių juridinės veiklos principų – teisininko įsipareigojimas saugoti profesinę paslaptį. Teisininkas negali suteikti klientui rezultatyvią profesinę pagalbą iki tol, kol tarp jų nebus pasiektas pilnas tarpusavio supratingumas. Tuo pat metu, klientas turi jausti absoliutų ryžtą ir galimybę veikti, atsižvelgiant į tai, kad klausimai, aptariami su teisininku ir teisininkui pateikta informacija bus išsaugota kaip konfidenciali, be kokių nors specialių reikalavimų ar sąlygų iš kliento pusės.

Teisininkas privalo laikyti paslaptyje visą informaciją, susijusia su aplinkybėmis ir faktais, kuriuos jam pranešė klientas, arba kurie tapo žinomi teisininkui atliekant kliento pavedimus. Taip pat, teisininkas neturi atskleisti paties fakto dėl vieno ar kito kliento kreipimosi į jį, kol nebus tam aiškiai ir vienareikšmiškai kliento įgaliotas, taip pat jeigu tai bus reikalaujama teisės aktų pagrindu arba leista (numatyta) profesionalios etikos taisyklėse.

Teisininkas privalo saugoti konfidencialumą santykiuose su bet kuriuo klientu, nepriklausomai nuo tuo ar tai pastovus klientas ar jis kreipiasi dėl vienkartinės pagalbos suteikimo. Teisininkas privalo vienodai saugoti paslaptyje duomenis, kuriuos jam pateikia klientas, taip pat duomenis apie klientą, teisininkui pateiktus paslaugos suteikimo procese.

Pakankamai paprasta ir aiški yra nuostata dėl visų taisyklių, reglamentuojančių juridines paslaptis, priskirimo teisininko padėjėjams ir teisinių paslaugų įmonių techniniam personalui. Bendrame taisyklių kodekse skirtame Europos Bendruomenės šalių teisininkams, pavyzdžiui, ši nuostata išskirta į atskirą taisyklę ir yra formuluojama taip:

„Teisininkas privalo reikalauti iš padėjėjų ir bet kokių kitų asmenų, dalyvaujančių paslaugos klientui suteikimo procese, laikytis konfidencialumo. Teisininkas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrinti jo padėjėjų, sekretorių ir kito teisinių paslaugų įmonės personalo šios taisyklės nuostatų laikymąsi“.

back to top